- dvėskus
- dvė̃skus sm. (2) džiūsna, besveikatis: Kaip toks dvė̃skus da ir darbą gali dirbti Ll. Ne tokiam dvė̃skui mane paristi Rs. Eik, tu dvė̃skau, visas pardžiūvęs, pilvas įkritęs, o nevalgai! Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dvėskus
Look at other dictionaries:
dveska — dveskà scom. (2) dvasna, dvėsna, dvėskus: Kai atatekėjo, buvo dveskà, e dabar kad imbimbėjo Lel. Pats išdvėsėlis kitą dveskà vadina Ds. Regis, ir ėda arklys, ir vis kai dveskà koks Trgn. Šitokio dvẽskos aš nepirksiu Ds. Teip regis, kas gi –… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvėsna — dvėsnà scom. (4) sudžiūvėlis, nuodvėsa: Tas veršis toks dvėsnà, visai nepastovi ant kojų Skr. Vietoj geros karvės gavo dvė̃sną Vl. Jis pats toks dvėskus ir pačią gavo tokią dvė̃sną Snt … Dictionary of the Lithuanian Language
